palaikėlis

palaĩkėlis, -ė smob. (1) kas senas, sudėvėtas, sunešiotas, prastas: Vagiai viską išnešė, tik palaĩkėlius rūbus paliko Tvr. Aš, jaunas bernelis, da susilaikiau nor už juodo laivelio, už laivo palaikėlio LTR(Snt).